Kodėl kas patinka?
Kodėl man patinka arklys?
Todėl, kad jis šieną prarys.
Justina
Kodėl man patinka knyga?
Todėl, kad skaitau gi aš ją.
Kodėl man patinka mama?
Todėl, kad ji myli ir saugo mane.
Dominykas
Kodėl man patinka gėlės?
Todėl, kad jos švyti kaip žavaigždės.
Vaiga
Kodėl man patinka ledai?
Todėl, kad jie skanūs labai.
Kodėl man patinka mašinos?
Todėl, kad jos krenta nuo lentynos.
Kodėl man patinka dėžė?
Todėl, kad joje dūžta lėkštė.
Ugnius
Kodėl man patinka pieštukas?
Todėl, kad smailus jo galiukas.
Kodėl man patinka mokykla?
Todėl, kad aš mokausi joje.
Kodėl man patinka medelis?
Todėl, kad jo žalias lapelis.
Kodėl man patinka bezdžionė?
Todėl, kad ji laksto pastoviai.
Kodėl man patinka pelėda?
Todėl, kad ji naktį nemiega.
Austėja T., Justina, Vaiga
Kodėl man patinka meška?
Todėl, kad ji stora.
Kodėl man patinka ūsai?
Todėl, kad jie raitosi kaip kopūstai.
Dominykas, Ugnius, Viktorija
PROJEKTAS "STIKLINIS ŽMOGELIUKAS" 2011 M.
Kelias į mokyklą
Sveiki, aš esu Matas. Šiuo keliu einu į mkyklą. Šiltas vėjelis kedena plaukus. Man labai patinka tie rausvai geltoni, margaspalviai klevo lapai. O šalia matosi ežerėlio lopinėlis. Kai man baigiasi pamokos, prie mokyklos slenksčio mane pasitinka šunelis Rudis. Mudu einame šiuo keliu, jis nubėga pirmas prie ežero ir įšoka į vandenį. Aš prieinu, jis išlipa iš vandens ir nusipurto. Aptaško mane. Tada būna labai linksma. Namo grįžtame abu šlapi.
Erika
Kelias namo
Sveiki! Aš esu Tomas. Iš mokyklos aš einu nuostabiu keliu. Ypač jis gražus rudenį. Eini, o po kojomis krenta margaspalviai lapai. Vėjas kedena plaukus, o saulės spinduliai glosto mano veidą. Kelias, kuriuo einu yra platus, apsuptas didelių rudeninių medžių. Pro medžius matosi ežero pakrantė. Ežero vanduo skaidrus ir šaltas. O, kaip buvo linksma vasarą maudytis šiame ežere! Šis kelias yra tarp mano jaukių namų ir mokyklos. Kasdien aš juo einu ir grožiuosi nuostabiu Lietuvos gamtos kampeliu.
Patrikas
Mamytė sakė, kad mane atnešė gandras. Todėl, kai pamatau gandrą, tai apsidžiaugiu. Žinau - gandras neša vaikelį laimingai porai. Mano vardas yra Mažylė. Bent jau mama taip mane vadina. Kai man sukako vieneri metai, aš pradėjau vaikščioti. Vieną dieną vaikščiojau kambaryje ir pamačiau nukritusius karolius. Nežinojau koks tai daiktas. Pabandžiau paragauti. Tuo metu man dygo dantukai, todėl viską norėjau kandžioti. Bet staiga jie pokšt ir nutrūko! Išgirdau mamos žingsnius. Turėjau greitai surinkti karoliukus, kol mama nepamatė.
Milda
Gyveno voras. Jis buvo labai gražus. Kūnelis buvo padengtas švelniais plaukeliais, pilvukas geltonas su juodais dryželiais. Kartą beklajodamas jis aptiko nuostabų geltoną jurgino žiedą. Jis taip derėjo prie voriuko pilvelio. Todėl nutarė šiame žiede apsigyventi.
Edvinas
Mažasis keliauninkas
Aš esu Plunksniukas, bet mane vadina Mažuoju Keliauninku. Žinot kodėl? Na, aš pats gerai nežinau, bet man Mama sako, kad aš veržiuosi plaukti kuo toliau. Aš labai mėgstu plaukioti aplink Trakų pilį. Ten labai įdomu. Man mama sakė, kad kai atkeliaus ruduo, aš tapsiu tikru gulbinu. Taip buvo ir Bjauriajam ančiukui iš H.K.Anderseno pasakos. Prie Trakų pilies ateina daug žmonių. Yra piktų, kurie taikosi nupešti man plunksną. Bet yra ir gerų, kurie numeta vieną kitą duonos gabalėlį. Atvažiuok ir tu, čia labai įdomu!
Kamilė
Ruduo. Šaltoka. Čia aš, parko suoliukas. Sukonstravo mane stalius ir pastatė vidury parko. Stebiu besikeičiančius metų laikus. Pavasarį mane užkloja žiedlapiai, rudenį - margaspalviai lapai, žiemą man šalta, nes retai kas nuvalo sniegą. O vasarą man smagiausia. Mane aplanko daugybė žmonių, pakutena ropinėjantys vabaliukai. Man labai patinka naktį žiūrėti į dangų. Dažnai jame matau mėnulį, krentančias žvaigždes. Tik aš neturiu draugų. Būtų gerai, jeigu šalia pastatytų dar vieną suoliuką.
Klaidas
Sveiki! Aš Akmeniukas. Esu labai vienišas, todėl norėčiau papasakoti apie save. Mane padarė iš didelių ir sunkų akmenų. Manimi vaikščiojo daug žmonių - ir didelių, ir mažų. Kadaise aš buvau vienintelė perėjimo per upelį vieta. Eidami per mane žmonės sustodavo pasigrožėti upelio pakrantėmis, skaidriu upelio vandeniu, akmenėliais nusėtu dugnu, plaukiojančiomis žuvytėmis. Tas upelis lyg veidrodis žiūrėdavo į mane.
Bet praėjo daug metų. Aš pasenau. Netoliese pastatė naują tiltą. Mane visi pamiršo. Taip aš tapau vienišu senu tilteliu.
Brigita
Gyveno du dideli pingvinai. Mama pingvinė ir tėtis puingvinas. Jie susilaukė mažo, pūkuoto pingviniuko. Kartą pingviniukas bevaikščiodamas nuklydo per toli nuo namų. Netrukus, pingvinė pasigedo mažylio. Ji labai išsigando, ėmė visur ieškoti, bet niekur nerado. Namo grįžęs pingvinas rado verkiančią pingvinę. Kol jis ramino mamą, pro duris įėjo linksmas pingvinukas suradęs pirmąjį draugą.
Simona
Pamąstymai apie laimę
Aplink save aš matau daug laimės. Man laimė, kad galiu gyventi šitame nuostabiame pasaulyje. Galiu regėti įvairius vaizdus, kurių kai kurie nagali matyti. Galiu mokytis pas nuostabią mokytoją, gražioje mokykloje. Turiu laimingą šeimą. Man patinka gyventi šitame pasaulyje pilname laimių. Linkiu ir jums laimės. Tegul ji lydi jus visur.
Paula
Keistas dalykas ta laimė. Be to, laimių būna visokių - yra džiugių laimių, pusiau linksmų, pusiau liūdnų. Geriausias pavyzdys knyga! Kodėl knyga?.. Na, pavyzdžiui, knygos vienas veikėjas išsigelbsti po žemės drebėjimo. Aišku, laimingai atsidūsti. Tačiau pražūva to veikėjo geriausias draugas. O mano laimė, kai visi šeimos nariai sveiki, linksmi ir, aišku, laimingi. Kai mama neliūdi ir tėčiui sekasi darbe, o man mokykloje. Kai mano mokytoja neserga ir klasės draugai gerai mokosi. Tai štai kokia mano laimė.
Augustė
Mokytojo dienai
Mano mokytoja pati geriausia,
Ji kaip spindulėlis saulės.
Nešu jai gėles gražiausias,
Nes ji mums visas pasaulis.
Brigita K.
Mokytojos diena būna kartą per metus.
Apie mokytoją Vilmą noriu tart gerus žodžius.
Pirmą raidę man parodė,
Abėcėlės jis išmokė,
Ir skaityti, ir rašyti,
Bei skaičiuoti, piešti ir dainuoti.
Renatas P.
Kas rytą ji ateina vis linksmesnė,
Ir meiliai nusišypso.
Kai mokinius pamato - dar džiugesnė,
Vaikams klaidas ištaiso.
Augustė P.
Rudenėlis jau atėjo
Ir vaikučiai į mokyklą eina.
Mes ateinam su džiaugsmu,
Mokytoja pasitinka mus.
Pasitinka ji mus tartum saulė,
Mus mažus, mažus dar žiedelius.
Pabuvoję kasdien pamokose,
Mes vis labiau prasiskleidžiam.
Paula
Mokytoja, Jūs gera.
Mūs mokyklos pažiba.
Kai reikia - Jūs paguosit,
Ir meiliai nusišypsosit.
Mokytoja, Jūs graži,
Į saulutę panaši.
Kamilė
Štai rudenio vėjai nudraskė lapus,
Ir žiemai paukšteliai išskris į pietus.
Kai Mokytojų dienai ruošis visi,
Jurgino žiedai kvepės kambary.
Kamilė
Mokytoja mylima,
Ošia jūros Jums banga.
Koks žydrumas tos bangos?
Ypatingosios spalvos.
Ta banga yra spalvota:
Ošia ji žaliai, melsvai.
Jai nebaisios jokios kliūtys,
Aš baigiau šį posmą Jums.
Milda
Klausimai norintiems pamąstyti
Kodėl žmogus vaikšto, o paukštis skrenda?
Kodėl saulė šviečia dieną, o mėnulis naktį?
Snieguolė
Kodėl vieni pieštukai stori, o kiti ploni?
Kodėl kai kurios durys atsidaro girgždėdamos, o kitos tyliai?
Milda
Kodėl akmuo nukrenta garsiai, o lapo negirdėt?
Kodėl griaustinis toks garsus, o debesų plaukiant negirdėt?
Renatas
Kodėl varna kranksi, o lakštutė gieda?
Kodėl druska sūri, o cukrus saldus?
Augustė
Kodėl žuvytės plaukia, o paukščiai skraido?
Kodėl ant žemės žolė auga, o plaukus pinam ant galvos?
Paula
Kodėl iš tolo miškas atrodo mažas, telpantis ant delno, o iš arti kelis kartus didesnis už tave?
Kodėl mažiems vaikams 9x9 labai sunkus uždavinys, na, o suaugusiems tai vienas juokas ?
Kodėl serbentas toks rūgštus, o medus labai saldus?
Erika
Kodėl liūtas su gaurais, o tigras be gaurų?
Kodėl pelėda mato naktį, o žmogus nemato?
Klaidas
Kodėl vietoj to, kad visada šviestų saulė, kartais lyja lietus?
Kodėl eglė neaugina obuolių, o obelis augina?
Kamilė
Kodėl šuniukai garsiai loja, o katės kniaukia patylom?
Simona
Kodėl mintys tylios, o žodžiai garsūs?
Deividas